Rotušės aikštė su XVIII a. pagal žymaus architekto L. Stuokos – Gucevičiaus projektą statytu Rotušės pastatu visada buvo vienu svarbiausiu visuomeninio ir kultūrinio Vilniaus piliečių gyvenimo traukos centru. Šalimais prasideda Vokiečių g. su Šiuolaikinio meno centru – svarbiausia modernaus meno parodų Lietuvos sostinėje vieta. Rotušės aikštės perimetrą supa antikvarinės ir suvenyrų parduotuvės, butikai, nacionalinius patiekalus siūlantys restoranai ir kitos pramogų vietos.

Praėję Šv. Mikalojaus cerkvę, Didžiosios gatvės pradžioje pamatysime Lietuvos Dailės muziejaus filialą – Vilniaus Dailės Galeriją. XVII a. pirmoje pusėje pastatytuose neoklasicistiniuose Lietuvos didikų Chodkevičių rūmuose šiandien įsikūrė ne kelios ekspozicijos ir kilnojamos parodos, tarp kurių išsami Lietuvos dailės XVI a. – XX a. prad. kolekcija, rūmų klasicistiniai interjerai, Jurgio Baltrušaičio memorialinių baldų ekspozicija.Šalia pastato galima apžiūrėti Piatnickajos cerkvę, kuri, kaip byloja legenda ,yra pastatyta 1345 m. pagonių dievo Ragučio šventyklos vietoje, o šalimais iš gatvės prekeivių įsigyti gintaro, medžio, megztų suvenyrų bei atributikos.

Siauromis Bokšto ir Latako gatvelėmis galime pasukti link Užupio. Šalia Vilnios kranto – įspūdinga Skaisčiausios Dievo Motinos cerkvė, XIV a. įkūrta Algirdo žmonos ir Jogailos motinos, Julijona, kuri čia ir buvo palaidota. XVI a. pradžioje bažnyčia buvo perstatyta kunigaikščio Konstantino Ostrogiškio, o XIX a. - architekto Nikolajaus Čiagino. Kitoje upės pusėje išsidėstęs Vilniaus „Monmartras“ Užupis, kurį simbolizuoja to paties pavadinimo aikštėje Užupio angelo skulptūra. Rajone gausu dailiųjų amatų dirbtuvių, nedidelių kavinių, o linksmiausia – balandžio 1-ąją, kai Užupio respublikos piliečiai linksmame karnavale švenčia Užupio nepriklausomybės nuo likusios Lietuvos dieną..

Paėję toliau Maironio gatve palei Vilnios upę rasime vieną įspūdingiausių Vilniaus architektūros šedevrų, neretai miesto simboliu laikomą Šv. Onos bažnyčią. Spėjama, kad pirmąją (medinę) Šv. Onos bažnyčią pastatė XIV a. Vytauto Didžiojo žmona Ona,o mūrinė bažnyčia pranciškonų pastangomis buvo pastatyta 1495 – 1500 m. Tai vėlyvosios gotikos šedevras, įkomponuotas šalia gretimai įsikūrusio XVI a. pradžios Bernardinų bažnyčios ir vienuolijos pastatų ansamblio. Šalia bažnyčios stovi architekto N. Čiagino suprojektuota neogotikinė varpinė (1873 m.), pastatyta vietoje buvusios klasicistinės. Bažnyčiai skirta daug legendų. Populiariausias pasakojimas yra apie tai, kad Napoleonas, pamatęs Šv. Onos bažnyčią, panoro pasidėti ją ant delno ir perkelti į Paryžių...

Siauromis gatvelėmis grįžę į Pilies gatvę, galime pažiūrėti Signatarų namus, kur 1918 metų vasarį buvo paskelbtas Lietuvos nepriklausomybės aktas. Šalimais – viena įspūdingiausių mieste Šv. Jonų bažnyčia. Ji pradėta statyti po Lietuvos krikšto 1387 m. ir baigta 1426 m. Iš pradžių ji buvo gotikinė, vėliau, XVIII a. pirmoje pusėje, įgijo ryškių vėlyvojo baroko bruožų. Bažnyčios interjere akį traukia dešimties presbiterijos altorių kompozicija, vienintelė tokia Lietuvoje ir Baltijos šalyse, čia gausu memorialinių paminklų, šios bažnyčios vargonai laikomi žymiausiais Lietuvoje. Iš Šv. Jonų bažnyčios nesunku pereiti ir apžiūrėti visą Vilniaus Universiteto pastatų ansamblį, biblioteką, observatoriją, o taip pat – šalimais esančią Prezidentūrą (buv. Generalinio gubernatoriaus namus)...